Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Joga Vilniuje » Skaitiniai » Jogos reikšmė ir nauda šiandien

Jogos reikšmė ir nauda šiandien

Joga –tai seniausia Indijos dvasinė disciplina. Šiandieninis pasaulis praktikuoja jogą vardan geros sveikatos. Tyrėjai bando ištirti jogos vaidmenį palaikant fizinę ir psichinę sveikatą.  

Joga vienas seniausių metafizinių mokslų, tiriantis sielos prigimtį ir per jos discipliną pažadinantis sąmoningą žmogaus protą, sujungiantį būtį su nemirtinga aukščiausia dvasia. Tikrasis gyvenimo džiaugsmas atsiranda, kai galime suvienyti gamtą ir kultūrą, turtus ir skurdą, judesį ir ramybę, prisirišimą ir paleidimą.

Daugelis ir dabar dar galvoja, kad joga tai religija, tačiau taip nėra. Tai gyvenimo būdas, kuris stengiasi turėti sveiką protą sveikame kūne. Žmogus yra psichinė, fizinė ir dvasinė būtybė, o joga padeda skatinti visų trijų vystymąsi. Kitos fizinių pratimų formos, kaip aerobika, garantuoja tik fizinę savijautą, nes turi mažai ką bendro su dvasiniu vystymusi.

Jogos praktika:

  • Idealios pusiausvyros ir harmonijos pasiekimas;
  • Skatina savigydą;
  • Pašalina neigiamus proto blokus ir toksinus iš kūno;
  • Didina sąmoningumą;
  • Padeda susikaupti ir susikoncentruoti;
  • Mažina stresą ir įtampą, suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą.

Joga reiškia “sąjunga” ar “susijungimas”. Joga kaip dvasinis tikslas, reiškia individualios sielos susivienijimą su aukščiausia siela (Dievu).

Praktine prasme joga reiškia kūno ir proto harmoniją. Harmonija suteikia nepaaiškinamą džiaugsmą, gerą savijautą, ilgą gyvenimą, ramybę ir laimę. Taip pat joga turi nepaprastų galimybių ugdyti fizinę ir psichinę sveikatą. Gydo ligas, įskaitant baimę, tačiau kaip gydantis mokslas, dar neišnaudojamos visos jo galimybės.

Manoma, kad pirmasis, kuris parašė jogos rinkinį, buvo Patanjali. Šis darbas žinomas kaip “Yoga Sutras” ar “Yoga Darshana” ir laikomas tiksliausiu moksliniu tekstu, kuris kada nors parašytas apie jogą.

Patanjali jogą apibūdina kaip “Yoga chitta vrtti nirodaha”. Joga stengiasi pašalinti proto modifikacijas. Chitta reiškia protas. Minčių bangos vadinamos Vrtti. Nirodaha reiškia pašalinimą. Taigi, jogos tikslas – nuraminti protą.

Atrodo, tai labai paprasta, tačiau praktikoje tai padaryti labai sunku. Sutras sudaro 196 eilutės, 4 skyriai. Jos nėra lengvos, jos studijuojamos viena po kitos su mokytoju. Mokinys prieš studijuodamas sutras, turi įgyti tinkamų jogos žinių.

Joga senovėje:

Pradžia: prieš 5000 metų joga atsirado. Tai žinoma, nes buvo atidengti akmeniniai raižiniai, kuriuose pavaizduoti žmonės sėdintys meditacinėse padėtyse. Verta paminėti, kad tai yra anksčiau nei atsirado hinduizmas.

Vedų periodas, kuris sudarė pagrindą hinduizmui. Jogai tuo metu buvo vieniši ir gyveno miškuose.

Prieš – klasikinė joga. Maždaug prieš 2500 metų buvo parašytos Upanišados. Bhagavad Gita yra seniausias žinomas jogos raštas, datuojamas 500 metų prieš Kristų. Jogos praktika šiek tiek sušvelnėja, tampa meditacinė.

Klasikinė: Patanjali jogos sutros sudaro tekstą, kuris nubrėžia aštuonių galūnių jogos kelią: ką daryti ir ko nedaryti, kaip tai susiję su manimi ir kitais, kaip sėdėti, kvėpuoti, sutelkti dėmesį, susikoncentruoti, medituoti ir, žinoma, nušvisti (enlighten).

Šiuolaikiškumas: šiandien milijonai žmonių visame pasaulyje laikosi vienos jogos formos. Šiuolaikiniai jogai teigia, kad joga gydo įvairias ligas, tokias kaip nutukimas, diabetas, kvėpavimo problemos, įvairių tipų artritas, įvairios stuburo problemos, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, taip pat mažina stresą, cholesterolį.

Joga Indijoje: Upanišados ir Puranos yra nuorodos į jogą. Joga Sutra yra svarbiausias jogos tekstas, kurį parašė Patanjali.

Jogos dvasia:

Tikroji jogos dvasia – fizinis ir psichinis sveikatinimas . To siekiama atliekant fizinius ir psichinius pratimus. Fiziniame lygmenyje metodai susideda iš jogos pozų (asanų), kuriomis siekiama palaikyti sveiką kūną. O psichiniame lygmenyje svarbu kvėpavimo technikos (pranayama) ir meditacija (dhyana).

Gera sveikata:

Gera sveikata – tai kūno, proto, dvasios atspindys. Integravus į savo gyvenimą fizinius pratimus, meditaciją, subalansuotą mitybą, moralę, mylinčius santykius (su šeima, draugais, taip pat ir darbo vietoje) galima išvengti ligos nebuvimo. Sveikata yra visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos nebuvimas. Joga yra filosofija ir mano, kad kūnas yra labai svarbus, todėl jį treniruoja. Be sveikatos negalime nei medituoti, nei siekti kažko daugiau. Garsus sveikatos priežiūros specialistas Ben Jonson pasakė: ”O, sveikata! Sveikata! Turtuolių palaiminimas! Vargšų turtai! Kas gali tave nusipirkti, nes be tavęs nėra pasaulio! Bendrą sveikatą sudaro: fizinė, psichinė, emocinė ir dvasinė sveikata.

  • Fiziniu lygmeniu tai padeda kiekvienai kūno ląstelei atsinaujinti save, palengvina virškinimą, daro efektyvesnį įkvėpimą, pagerina kraujo apytaką.
  • Psichiniame lygmenyje. Tai pasirodo puikus metodas norint susikaupti; tai puikus būdas gydyti sunkią psichosomatinę ligą be vaistų, taip pat veiksminga priemonė norint panaikinti priklausomybes ir kitus blogus įpročius; padeda atskleisti proto slėpinius.  
  • Emociniame lygmenyje sąmoningo samprotavimo stiprinimas kontroliuoja reakciją į aplinkos sąlygas, aplinkybes ir kitų elgesį.
  • Dvasiniame lygmenyje, svarbu išsilaisvinti iš išorinių jėgų, neprarandant pusiausvyros.

Jogos vaidmuo siekiant geros sveikatos

Svorio metimas, stiprus ir lankstus kūnas, švytinti graži oda, ramus protas, gera sveikata, ramybė, visa tai joga gali pasiūlyti. Tačiau labai dažnai joga suprantama tik kaip pozos. Mes dažnai suvokiame jogos naudą tik kūno lygmenyje, pamirštame susieti kūną, protą ir kvėpavimą. Kai esi harmonijoje, kelionė per gyvenimą yra ramesnė, laimingesnė ir pilnesnė. Joga gali pasiūlyti labai daug ir jos nauda jaučiama labai giliai ir subtiliai. Apžvelgsime jogos praktikos naudą.

  • Viso kūno rengyba. Esate sveikas tuomet, kai esate ne tik fiziškai pajėgus, bet ir psichiškai ir emociškai. Kaip Sri Ravi Shankarji sako: “Sveikata nėra tik ligos nebuvimas”. Tai dinamiška gyvenimo išraiška – koks esi laimingas, mylintis, entuziastingas. Čia joga ir padeda: pozos, pranayama (kvėpavimo technikos), meditacija, tai visas paketas.
  • Svorio metimas. Ko daugelis ir nori! Joga padeda ir čia. Saulės pasisveikinimai ir Kapalabhati kvėpavimas tai tik keli būdai, kurie padeda numesti svorio. Reguliariai praktikuojant mes tampame jautresni, kokį maistą ir kada valgyti, ir tai padeda išlaikyti norimą kūno svorį.
  • Streso mažinimas. Kelios minutės jogos praktikos per dieną gali būti puikus būdas atsikratyti streso, kuris kaupiasi kiekvieną dieną – tiek kūne, tiek galvoje. Jogos pozos, pranayama (kvėpavimo pratimai) ir meditacija yra veiksmingi streso šalinimo būdai.
  • Vidinė ramybė. Mes visi mėgstame vietas, kur ramu, kur natūralus gamtos grožis. Ir nesuprantame, kad ramybę galima rasti mumyse ir tai galime patirti bet kuriuo paros metu. Naudokimės mažomis atostogomis su joga ir meditacija. Joga taip pat yra vienas geriausių būdų nusiraminti, nuraminti minčių bangas.
  • Pagerėjęs imunitetas. Mūsų sistema yra vientisas kūno, proto ir dvasios mišinys. Kūno nelygumai daro įtaką protui, o nemalonumai ir neramumai mintyse gali pasireikšti kaip kūno negalavimai. Jogos pozos masažuoja organus ir stiprina raumenis; kvėpavimo pratimai ir meditacija atpalaiduoja, mažina stresą ir gerina imunitetą.
  • Gyvenimas su didesniu sąmoningumu. Protas yra nuolat aktyvus – svyruoja iš praeities į ateitį, ir niekada nebūna dabartyje. Suvokiant tai, galime nuo to išsigelbėti ir atpalaiduoti protą. Joga ir pranayama (kvėpavimo pratimai) padeda grąžinti protą į dabartinę akimirką, išmokti būti šiame momente.
  • Geresni santykiai. Joga padeda pagerinti santykius su sutuoktiniu, su tėvais, draugais, artimaisiais. Atsipalaidavęs, laimingas, patenkintas protas geba geriau spręsti jautrius santykių reikalus. Joga ir meditacija padeda išlaikyti laimingą ir ramų protą.
  • Padidėjusi energija. Ar dienos pabaigoje jaučiatės visiškai išsunkti? Persijungimas tarp kelių užduočių per dieną gali būti labai varginantis. Kelios minutės jogos kiekvieną dieną suteikia energijos net po ilgos darbo dienos. Dešimt minučių meditacijos su mokytoju online yra be galo naudinga, nes padeda pasikrauti naujų jėgų.
  • Geresnis lankstumas ir laikysena. Į savo kasdienybę turite įtraukti jogą vien tam, kad galėtumėte naudotis kūnu, kuris yra stiprus, elastingas ir lankstus. Reguliari jogos praktika tempia ir tonizuoja kūno raumenis, taip pat juos stiprina. Taip pat padeda pagerinti jūsų kūno laikyseną stovint, sėdint, miegant ar vaikštant. Tai ateityje leis išvengti įvairių skausmų dėl netaisyklingos laikysenos.
  • Geresnė intuicija. Joga ir meditacija gali pagerinti jūsų intuiciją, taip galite be pastangų suprasti kas turi būti padaryta, kada ir kaip, norint pasiekti teigiamų rezultatų. Tai reikia tik patirti.
  • Didesnis plaučių tūris. Jogos praktikos, apjungiant pranayamą (kvėpavimo pratimai), padeda didinti jėgą ir ištvermę. Nes kai plaučiai susitraukia, mes galime įkvėpti maksimalų deguonies kiekį, to dėka kraujas yra išvalomas ir taip vėl aprūpina visus mūsų kūno kampelius.  
  • Kvėpavimo takų gerinimas. Joga padeda sureguliuoti kvėpavimo veiklą, taip padidindama kvėpavimo efektyvumą bei sumažindama kvėpavimo dažnį.
  • Sveiki raumenys. Joga – tai puiki pagalba mūsų raumenims, įskaitant ir nugaros. Tai mums padeda išlaikyti tinkamą kūno laikyseną. Taip pat  padeda padidinti raumenų jėgą, palaiko jų lankstumą.
  • Švarus kūnas. Joga išvalo kūno vidinius organus, įskaitant kraują, virškinimo sistemą, kvėpavimo sistemą, taip pat pašalina nepageidaujamas pašalines medžiagas.
  • Sveikas kūnas. Jogos praktikos yra puiki prevencinė priemonė nuo įvairių negalavimų ir ligų. Pavyzdžiui, buvo sukaupta daug patirties, jog joga gydo artritą, nugaros skausmus, osteoporozę, aukštą ir žemą kraujo spaudimą, astmą, diabetą, epilepsiją, galvos skausmus, širdies ligas, išsėtinę sklerozę ir kt.
  • Aštrus protas. Sveikame kūne, sveikas protas. Užsiimant joga gerėja fizinė sveikata, kuri įtakoja ir mūsų psichinę sveikatą. Jogos veikla padeda tinkamai aprūpinti visus svarbiausius pažintinius ir psichinius gebėjimus, kad būtų pasiektas intelekto ir psichikos vystymasis. Asanos, pranayama (kvėpavimas), Dhyana (meditacija), Dharana (koncentracija), Samadhi (aukščiausia sąmoningumo būsena) gali padėti pagerinti susikaupimą, dėmesį, mokymosi efektyvumą, pastovumą, kūno ir proto ryšį.
  • Stiprūs jutimo organai. Jogos praktikos padeda užtikrinti, kad jutimo organai būtų sveiki, stiprūs ir efektyvūs. Tai padeda padidinti gebėjimą priimti somatinį ir kinestetinį suvokimą, norint įgyti patirties ir žinių, naudojant savo jutimo organus.
  • Proto kontrolė. Joga Sadhana (kasdieninė disciplinuota praktika)suteikia galimybę mankštinti pojūčių, emocijų, noro ir proto svyravimus. Čia mums padeda Dharana (koncentracija), Dhyana (meditacija), Samadhi (aukščiausia sąmoningumo būsena).
  • Vidinis valymasis. Joga Sadhana (kasdieninė disciplinuota praktika) padeda išvalyti ne tik vidaus organus, bet daug dėmesio skiria vidinio savęs išgryninimui t.y. mūsų minčių ir jausmų apsivalymui.
  • Savęs ugdymas. Jogos praktika padeda ugdyti pasitikėjimą savimi, savo sugebėjimais, savidiscipliną, vidinę motyvaciją, savęs priėmimą.
  • Mažiau konfliktų. Joga padeda studentams geriau susitvarkyti vienas su kitu, o tai skatina palankesnę mokymosi aplinką. Milvokio mokykla (JAV) įtraukė jogos programą mokiniams iki 8 klasės, du kartai per savaitę. Užsiėmimuose akcentuojamas pagarbus elgesys, taip pat jogos kvėpavimo ir judėjimo praktika. Po metų incidentų mokykloje sumažėjo daugiau nei perpus. Joga moko valdyti savo emocijas, reakcijas bei gerbti kitų jausmus.
  • Sveikas protas. Jogos praktika padeda atsikratyti nerimo, depresijos, nuotaikų svyravimo.
  • Gerina koncentraciją. Joga suteikia laiko kūnui ir protui atsipalaiduoti. Tai gali padėti mokiniams geriau pritapti tuo metu kai jie mokosi klasėje. Medicinos studentai, kurie tik vieną mėnesį praktikavo jogą, pranešė apie geresnį miegą ir geresnę koncentraciją studijų metu, rezultatas buvo paskelbtas 2013 metais žurnale “Indian Journal of Community Medicine”. Joga ir kvėpavimo pratimai padeda padidinti studentų susikaupimą ir pasiekti geresnius akademinius rezultatus.
  • Galingas užtaisas. Meditacija gali padėti padidinti pasitikėjimą savimi. Procesas atpalaiduoja, todėl galite jaustis užtikrintai dėl fizinio kūno. Be jokio nerimo, galite užmegzti vidinį ryšį su savimi. Tai atsispindi mūsų suvokime apie kitus ir padeda pagerinti santykius įtraukiant supratimą ir užuojautą.

      Išvados

Žmogus, užsiimantis joga, gali valdyti protą, kūną ir sielą. Tai apjungia psichinę ir fizinę discipliną, kuri padeda nuraminti protą, padeda valdyti stresą ir nerimą bei leidžia atsipalaiduoti. Taip pat padeda sustiprinti raumenų jėgą, lankstumą, palaiko kūno tonusą, pagerina kvėpavimą, didina energiją, suteikia gyvybingumo. Galite galvoti, kad joga tai tik tempimas, tačiau ji daro didelį poveikį kūnui, o nuo to priklauso kaip jaučiatės, atrodote ir judate. Šis faktas pats savaime pasako apie jogos populiarumą šiuolaikiniame pasaulyje. Meditacija kartu su joga taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį ugdant vidinį “aš” mūsų kasdieniniame pasaulyje; tai gali būti labai naudinga norint pašalinti fizines ir psichologines problemas.

Joga yra tradicinis meditacijos metodas, kurį sukūrė senovės Indijos šventieji. Jie praktikavo jogą kaip efektyvų metodą proto ir kūno kontrolei. Kai kūnas yra fiziškai sveikas, protas – skaidrus, tuomet stresas ir susikaupimas yra lengviau kontroliuojami. Tai suteikia galimybę palaikyti sveikus santykius su artimaisiais, aplinkiniais. Kai esame sveiki, palaikome ryšį su vidiniu “aš”, su kitais daug gilesniu lygmeniu, o tai stiprina dvasinę sveikatą.

Joga yra nuolatinis procesas. Taigi praktikuokime! Kuo giliau eisite į jogos praktiką, tuo giliau patirsite jos naudą. Jogos praktika padeda lavinti kūną ir protą, ir tai teikia daug naudos sveikatai. Jogos pozas svarbu mokytis ir praktikuoti prižiūrint jogos mokytojui.

Versta iš anglų kalbos. Nuoroda į straipsnį čia